Bioritmika

Autorius: Jonas Jukonis

APIE BIORITMIKĄ    |    STRAIPSNIAI    |    KONTAKTAI

 

Bioritmika

 

Nuo pat gimimo mažiausiose mūsų kūno ląstelėse, jų sąndaroje pasireiškia visa eilė bioritmų.

Jie būna įvairaus dažnumo: ilgi infradianiniai ritmai trunkantys nuo kelių dienų iki kelių metų (psichinės ir fizinės kaitos ciklai), paros cirkadiniai, vidutinio dažnumo - ultradianiniai (liaukų sekrecijos, virškinimo organų) ritmai, aukšto dažnumo (kvėpavimo, širdies, smegenų, biosrovių) ritmai. Bioritmų periodai dažniausiai sutampa su šviesos, garso ar temperatūros dirgiklių periodais.

Mokslininkų nuomone kiekvieno organizmo ritmišką veiklą nulemia savotiškas ,,biologinis laikrodis”-smegenų reguliaciniai mechanizmai gebantys reaguoti į aplinkos pokyčius.

Žmogaus biologiški ritmai pasireiškia įvairių organizmo funkcijų suaktyvėjimu ar sulėtėjimu tam tikru sezono ar paros metu, Tai duoda galimybę tikslingiau ir ekonomiškiau panaudoti organizmo jėgas, prisitaikant prie kintančios aplinkos.

Biologiniams ritmams įtakoja ne tik paros /cirkadiniai /ritmai, sezoniniai, potvynių – atoslūgių ritmai, saulės, žvaigždynų aktyvumo kitimo ritmai , bei kiti, mokslo dar neištirti, ciklai..

Žemei sukantis apie Saulę , paros metu keičiantis apšvietimui, temperatūrai, kinta organizmo gyvybinės funkcijos. Minėti kitimai nevisiškai sutampa su 24 val.periodu, todėl vadinami cirkadiniais. Cirkadinis ritmas priklauso: nuo Žemės sukimosi aplink Saulę /trunkančio 24 val./, Mėnulio sukimosi apie Žemę /24,8 val./, žemės sukimosi žvaigždžių atžvilgiu /23,9 val./ trukmės.

Mokslininkų nuomone, bioritmams susidaryti žmogaus organizme didelę įtaką turi mitybos, lytiniai instinktai, psichiniai ir socialiniai faktoriai.

Meteorologiniai tyrimai parodė kad pastovi aukšta ar žema temperatūra, ilgalaikė tyla ar triukšmas nepalankiai veikia organizmą, gali sutrikdyti įprastą gyvybinių funkcijų ritmą, pakenkti sveikatai.Jei nepaisysime biologinių ritmų dėsningumo, nesilaikant organizmui įprasto rėžimo sulauksime nemalonių pasekmių.

Gyvybinių funkcijų ritmai yra gan pastovūs. Jie ilgai dėsningai kartojasi pakeitus aplinką ar visiškos izoliacijos nuo aplinkos sąlygomis, kai pažeidžiami klausos, regėjimo ar kiti jutimo organai.

Greitas geografinės aplinkos pakeitimas skrendant lėktuvu neigiamai atsiliepia organizmo funkciniams ritmams: sutrinka miegas, savijauta, protinis ir fizinis pajėgumas. Todėl po didesnių kelionių rekomenduotina kelias dienas pailsėti, įtemptai nedirbti, priprasti prie naujų vietos sąlygų. Adaptacinis periodas gali trukti nuo kelių dienų iki poros savaičių.

Stiprūs išorinės aplinkos dirgikliai – aukšta ar žema temperatūra, neįprastas atmosferos slėgis, deguonies stoka ar perteklius, triukšmas, vibracija ir k t. sutrikdo psichinę ir fizinę organizmo veiklą, fiziologinių funkcijų ritmą, sumažina darbingumą. Jei išorinių sinchronizatorių /šviesos, temperatūros, atmosferos slėgio ir kt./ poveikis savo Intensyvumu ir trukme viršija įprastus diapazonus, sutrinka gyvybinių procesų ritmas ir ciklai. Šiuo metu yra žinoma apie 50 fiziologinių funkcijų, periodiškai kintančių paros metu ir nulemiančių organizmo gyvybinės veiklos ypatumus. Biologiniams ritmams priklauso:

a) – nervų sistemos aktyvumo ritmai: bioelektriniai kitimai, nervinių impulsų ir judesių periodiškumas;

b) – raumenų ritmika: širdies, skrandžio, žarnyno, gimdos raumenų ritmiški susitraukimai, akių mirksėjimas ir kt.

c) – psichinės veiklos ritmika: atsakomosios reakcijos į išorinius dirgiklius pakitimai, optinių iliuzijų svyravimai, miego gilumo kitimai ir k t.;

d) – molekulių veiklos ritmika: nukleino rūgščių ir baltymų sintezė, energetinių medžiagų susidarymas ir sunaudojimas, cikliški vandens ir druskų transporto per ląstelių membranas kitimai, audinių elektrinių biopotencialų svyravimai, fermentų aktyvumo ir ląstelių dalijimosi intensyvumo periodiniai kitimai.

Mokslininkų stebėjimai rodo, kad jos jautrumas būna didžiausias ryte.Po pietų jis palaipsniui mažėja ir vakare bei naktį būna mažiausias.

Nervų centai būna jautriausi dieną ir mažiausiai naktį.

Regėjimo aštrumas būna didžiausias apie 14 val. , o mažiausias - 2-3 val. Nakties.

Žm ogus mažiausiai fiziškai ir psichiškai aktyvus naktį, o suaktyvėja ryte.

Daugumai žmonių dieną būna du darbingumo maksimumai: nuo 9 iki12 ir nuo 16 iki18 val. Dieną sustiprėja visų receptorių ir analizatorių veikla, geriau matoma ir girdima, geriau ir tiksliau protaujama. Darbingumui palaikyti labai svarbu, kad psichinis ir emocinis ritmiškumas sutaptų su gyvybiškai svarbių organų /širdies, plaučių, kepenų ir inkstų /funkcijų svyravimais.

Nakties poilsis susideda iš 4 – 5 ciklų, trunkančių apie 90 min. Jis prasideda lėtu giliu miegu ir pasibaigia greitu paviršutinišku miegu. Sveikų žmonių šie ciklai yra gan individualūs ir stabilūs. Įvairios ligos, kenksmingi aplinkos faktoriai dažnai juos suardo ir sutrikdo normalų poilsį. Miegojimo ir nemiegojimo periodiškumą nulemia išorinių aplinkos veiksnių, taip pat regėjimo, klausos ir kitų jutimo organų jautrumo periodiškas kitimas. Miego ciklams didelės įtakos turi šviesos ir tamsos, tylos bei triukšmo periodai, klimato sąlygų ir sezono ypatumai bei per daugelį metų susiformavęs tam tikras asmenybės stereotipas. Tik 5 valandoms pakeitus darbo ir poilsio režimą, gali sutrikti cirkadiniai ritmai, kuriems persitvarkyti reikia 1-2 savaičių.

Naktį suretėja pulsas, krinta arterinis spaudimas, sumažėja iš širdies išmetamo kraujo kiekis. Pulsas labiausiai suretėja ir kraujospūdis nukrinta 2 -3 val. nakties. Žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos veikla ypač susilpnėja 13 ir 21 valandą. Tuo metu tikslinga pailsėti, fiziškai sunkiai nedirbti, vengti didesnių fizinių ir emocinių krūvių, deguonies stokos.

Naktį suretėja kvėpavimas, sumažėja minutinis kvėpavimo tūris, susikaupia daugiau anglies dioksido plaučių alveolėse. Naktį dažnai užeina bronchinės ir širdies astmos priepuoliai, pakinta kvėpavimo centro ritmas.

Medžiagų apykaita silpniausia būna ryte, dieną sustiprėja, o naktį vėl susilpnėja.

Kaulų čiulpai būna aktyviausi rytą, o blužnis ir limfmazgiai 17 – 20 val.

Maksimaliai hemoglobino būna 11 – 13, o minimaliai - 16-18 val.

Eritrocitų nusėdimo greitis mažiausias ryte, o didžiausias – vakare.

Cholesterino kraujuje daugiausiai randama dieną ir mažiausiai – naktį ir ryte.

Sergantiems ateroskleroze padidėja kraujo klampumas ir krešumas, organizme padaugėja riebiųjų medžiagų. Todėl naktį susidaro didesnis pavojus užsikimšti kraujagyslėms, ypač širdies ir smegenų.

Kepenys intensyviau dirba rytą ir dieną.

Maisto atsargų kaupimo ir atsistatymo procesai ypač sustiprėja naktį.

Mažiausia cukraus koncentracija kraujuje būna naktį, o didžiausia 9 – 12val.ryto.

Ryte žmogaus organizmas mažiausiai jautrus radiaciniam poveikiui, todėl rentgenologiniai tyrimai atliekami rytinėmis valandomis.

Chirurginių operacijų ir procedūrų atlikimas rytinėmis valandomis moksliškai pagrįstas: ryte padidėja organizmo atsparumas, sustiprėja širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų, endokrininių liaukų veikla.

Jautrumas skausmui didžiausias vakare, todėl stomatologines ir chirurgines intervencijas tikslingiausia atlikti rytą.

Kad organizmo fiziologinės funkcijos cikliškai kinta, pastebima ir kasdieninėje žmogaus veikloje.

Dar XX amžiaus pradžioje buvo nustatyti trys žmogaus veiklos ciklai. Apie juos rašiau svetainės pagrindiniame puslapyje. Pastaraisiais metais buvo prisimintas ketvirtas žmogaus bioritminis ciklas – intuityvinis arba dvasinis 38 dienų bioritmas. Apie jį skaitykite kituose mano straipsniuose.

 

 

į viršų      visi straipsniai

 

TAIP PAT KVIEČIU APLANKYTI KITAS MANO SVETAINES:

RADIOSTEZIJA.LT - pagrindinė Jono Jukonio svetainė

BIOENERGETIKA.LT

BIOTRONIKA.LT

BIOLOKACIJA.LT

BIORITMIKA.LT

GEOTRONIKA.LT

RADIONIKA.LT

AJUVERDA.LT

   

© 2007 - 2017 Jonas Jukonis. Kopijuoti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Powered by: WebProBox