Kiekviena organizmo ląstelė atstovauja savarankiškai funkcionuojanti vienetą. Viso organizmo aktyvumas susideda iš atskirų ląstelių sąveikos ir aktyvumo. Logiška panagrinėti bioritmus pradedant nuo ląstelinio lygmens.

Organizmo ląstelės turinys yra protoplazma, kurioje pastoviai vyksta du prieštaringi procesai: anabolizmas ir metabolizmas. Anabolizmas – tai biologinis procesas kurio metu tarpusavyje jungiasi paprastos medžiagos sukurdamos sudėtingesnes, na o tai iššaukia naujos protoplazmos susidarymą, jos augimą ir energijos susikaupimą. Katabolizmas – tai priešingybė anabolizmui procesas skaidantis sudėtingas medžiagas į paprastesnes, tuo pat metu atpalaiduojant anksčiau sukauptą energiją. Taigi, anaboliniai procesai iššaukia protoplazmos didėjimą ir kaupimą, o kataboliniai, atvirkščiai – ją mažina ir destruktizuoja. Šie tarpusavyje nesuderinami procesai stiprina vienas kitą. Ląstelinių struktūrų skaldymas stimuliuoja jų sintezę. Kuo daugiau sudėtingų struktūrų susikaupia protoplazmoje, tuo aktyviau ateityje vyksta jų skaldymas išlaisvinant didžiulį energijos kiekį. Tuo atveju matome ląstelės, o tuo pačiu ir viso organizmo gyvybinės veiklos maksimalizacija. Šiuos ritmus valdo šviesa ir temperatūra. Kuo stipresni minėti du faktoriai, tuo ryškesnė ciklozė (protoplazmos maišymasis) ir aktyvesni fermentai. Be to nuo 3 iki 15 valandos vyksta vidinės organizmo aplinkos poslinkis į rūgštinę pusę. Nedidelė fizinė apkrova papildomai skatina rūgštinės – šarminės pusiausvyros poslinkį į rūgštinę pusę. Tokiu būdu, šviesus paros metas aktyvizuoja katabolinius procesus kiekvienoje žmogaus organizmo ląstelėje. Mažėjant apšvietimui ir temperatūrai sumažėja ir fizinis aktyvumas. Visa tai sumoje iššaukia protoplazmos sutirštėjimą ir ciklozės joje sumažėjimą. Dabar jose realizuojasi kaupimo – atstatymo programa kam padeda ir nuo 15 iki 3 valandos rūgštinės – šarminės pusiausvyros poslinkis į šarminę pusę. Tokiu būdu pagrindiniai organizmo vidinių ląstelių bioritmų vadovai ir sinchronizatoriai.

Latelių bioritmus veikia eilė neigiamų faktorių:

Elementarus miego ir būdravimo ritmo nesilaikymas. Diena miegoti, naktį dirbti. Žinomas žmonių skirstymas į „pelėdas“ ir „vyturius“.

Iš to ką jau rašiau, turėtumėte suprasti kad „pelėdos“ gyvena neestetinį gyvenimo būdą, kuris griauna ląstelių darnos su paros šviesa ritmą.

Pasvarstykite patys: saulės energija (infraraudonieji, fotoniniai, ultravioletiniai, elektromagnetiniai spinduliavimai, o taip pat kitų dalelių srautai) padidindama kūno šilumą, sukurdama vitaminus (pavyzdžiui, vitaminas D susidaro apšvietus kūną), jonizuodama organizmo skystąją terpę ir kiti faktoriai stiprina biochemines reakcijas, o tai iššaukia organizmo aktyvumo padidėjimą. Nakties metu organizmas šio natūralaus energetinio „maitinimo“ nebegauna, be to naktį organizmas ataušta, o didžiausia fermentų dalis optimaliai aktyvi tik esant 37 – 38 C temperatūrai. Kūno temperatūros nukritimas žymiai susilpnina jo aktyvumą. Nuo minėtų faktorių priklauso vakare ar naktį suvalgyto maisto virškinimas, metobolizmo produktų pašalinimas iš organizmo. Tokio netvarkingo gyvenimo pasekmėje įvyksta stiprus organizmo užpildymas šlakais. Be to žmogus turi papildomai stengtis palaikyti nenatūralų budrumo ritmą. Suprantama, visa tai neigiamai veikia organizmą, trumpina jo amžių.

Tai populiaru kūrybinių profesijų žmonėms. Pavyzdžiui, Vladimiras Visockis labai aktyviai dirbdavo naktimis.

Žmogaus organizmas turi savo individualų elektrinį krūvį. Dėl to, kad Žemės paviršius ir artimi jai atmosferos sluoksniai turi neigiamą potencialą, kojos užsikrauna neigiamai. Galva kvėpuodama teigiamai užkrautu oru ir kontaktu su juo įgyja teigiamą krūvį. Tačiau lemens vidurio zona elektros krūvių atžvilgiu turi būti neutrali. Bendra žmogaus kūno elektrinė užkrova matuojant potencialų skirtumą tarp kojų pėdų ir viršugalvio pasiekia vidutiniškai 210 -230 voltų. Tai svarbiausi normalios organizmo gyvybinės veiklos duomenys turintis esminę įtaka žmogaus organizmui ir biosrovėms.

Todėl kad šiuolaikinis žmogus izoliuotas nuo Žemės (avalinė su izoliaciniais padais, sintetiniai drabužiai ir galvos apdangalai, sintetinės grindų dangos, plastikiniai baldai ir t.t.) jo organizmas gauna per kojas nedidelį neigiamos elektros krūvį. Organizmas įgauna didelį teigiama krūvį, kuris nustumia vidaus organų veiklą į rūgščiąją pusę ir orientuoja jo makromolekules į joms nepalankią funkcionavimo sferą. Testas - kada organizme vyrauja stiprūs elektriniai krūviai ,žmones prisilietusius prie įžemintų daiktų „krato“.

į viršų      visi straipsniai