Bioritmika

Autorius: Jonas Jukonis

APIE BIORITMIKĄ    |    STRAIPSNIAI    |    KONTAKTAI

 

Vaikų bioritmai

 

„Miego ir būdravimo ritmas – svarbiausias“

Bioritmai – kiekvieno žmogaus fizinių, emocinių ir intelektualinių savybių ritmiški ciklai. Žmogaus būseną įtakoja keturi pasikartojantys, pastovūs, nekintami bioritmai – fizinis, emocinis, intelektualinis ir intuicinis. Tai savotiškas vidinis mūsų laikrodis kuris pradeda eiti nuo gyvybės užsimezgimo motinos įsčiose ir eina nepaprastai tiksliai ir pastoviai visą mūsų gyvenimą. Nagrinėjami ir antriniai bioritmai kurie nėra pastovūs, priklauso nuo išorinių mus veikiančių ir organizmo vidinių faktorių. Tai: biologiniai,paros, metų laikų, žmogaus pagrindinių 12 energetinių kanalų (meredianų), skonių, tarpusavio sąveikos, lytiniai ir kiti bioritmai. Juos detaliai nagrinėja bioritmikos specialistai. Vaikų biologiniai ritmai iš pradžių labai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes yra nepastovūs. „Nusistovi“ tik apie šeštuosius gyvenimo metus.Vaiko organizme ryškiausiai išsiskiria biologiniai ritmai, turintis periodus, atatinkamus arba artimus savo trukme parai, savaitei, mėnulio mėnesiui, metams. Biologiniai ritmai leidžia vaikučiui prisitaikyti prie jį supančios aplinkos pokyčių. Pirmiausiai prie dienos – nakties ir metų laikų kaitos. Kuo ryškiau ir pastoviau dirbs vaiko biologinių ritmų sistema, tuo bus stipresnė jo sveikata. Ligos prasideda nuo vaiko organų sistemos ritmų sutrikimų ir tik po to išryškėja klinikiniai susirgimų principai. Tikslus bioritmų įvertinimas įgalina užkirsti kelią ligoms ankstyvose prieš susirgimus stadijose .Maži ritmai įsijungia į didelius. Iš jų ypatingą dėmesį turime atkreipti į metų laikų ritmus, todėl labai svarbu žinoti tai kaip jie veikia vaiko organizmą. Sezoniniai meteorologiniai pokyčiai iššaukia pokyčius vaikų imuninėje sistemoje. Pavojingiausi šiuo aspektu metų laikai – pavasaris ir ruduo.

Todėl turite suprasti kodėl šiais pereinamais metų laikotarpiais gydytojai vykdo skiepus nuo infekcinių susirgimų , aktyviai rūpinamasi rachito ir anemijų profilaktika.Be to mokslas užfiksavo eilę įdomių faktų, susijusių su kūdikių gimimo mėnesiu ar metų laiku. Dvynukai dažniausiai gimsta vasarą ir rudenį, nėštumo komplikacijų būna mažiau pastojus pavasarį, o kūdikiai gimę rudenį ar žiemą vystosi geriau. Vaikai greičiau auga pavasarį ir vasarą, o jų svoris labiau didėja vėlyvą rudenį ir žiemą. Pagrindinis ką tik gimusio mažylio biologinis ritmas – miego ir būdravimo. Vaikai , kaip ir suaugę, pagal darbingumą ir informatyvinį imlumą paros metu skirstomi į ,,vyturius“ – jų penktadalis, ,,pelėdžiukus“ – jų trečdalis ir ,,balandžius“. Vyturiai aktyviausi nuo 8 iki 10 ryto valandos. Pelėdžiukai – nuo 4 iki 6 vakaro valandos. Šios charakteristikos vadinamos chronotipu. Labai svarbu suprasti kokiai kategorijai priklauso jūsų kūdikis, kad nesinaudotumėte rekomenduojamomis dienotvarkėmis bet sudarytumėte jam individualią dienotvarkę ir nereikalautumėt iš jo negalimo. Šio ritmo nevalia sutrikdyti. Naujagimiui įsisavinti laiko ritmą labai sunku. Nuo gimimo momento jam būtina priprasti prie trijų laiko ritmų: dienos – nakties kaitos, metų laikų kaitos ir galiausiai įsisavinti minutes ir sekundes. Sunkumai prisitaikant prie laiko ritmų gali iškilti kiekviename iš minėtų etapų. Pirmas laiko ritmo etapas kuri kūdikis turi įsisavinti iš kart po gimimo – tai dienos ir nakties kaita. Iš pradžių vaikas negali atskirti dienos nuo nakties ir dieną jis gali miegoti ilgiau nei naktį. Šiame etape svarbiausia leisti patiems vaiko biologiniams ritmams savarankiškai susiderinti su laiko kaita. Su šia problema susidoroti padės kūdikio endokrininė, virškinimo sistemos ir geras kepenų darbas. Vaikui šiame laikotarpyje būtina sudaryti galimai didesnį kontrastą tarp dienos ir nakties. Tam bus reikalingas laikotarpis, kad būtų įsisavintas individualus miego ritmas suderintas su jo biologiniu ,,laikrodžiu.“Naujagimiui vidutiniškai reikia 2 – 3 mėnesių, galutinai suprastų tai, kad naktį reikia miegoti ilgai o dieną tik 2 – 3 valandas. Nors laikoma, kad naujagimis didesnę paros dalį miega, šis tvirtinimas pakankamai apgaulingas. Nors jis per parą miega 16 – 18 valandų , tačiau su pertraukomis. Paprastai naujagimis dvi valandas miega, dvi – būdrauja. Sulaukęs trijų mėnesių, per parą turėtų išmiegoti apie šešiolika valandų, pusės metų – 15 valandų. Vaikai iki trijų metų būtinai turi miegoti dienos metu. Bioritmikos mokslininkai nagrinėdami vaikų miego ritmus (chronobiologija) nustatė kad pas kiekvieną vaiką, priklausomai nuo jo individualių biologinių ritmų reikalinga skirtinga miego dienos metu kategorija. Jų yra trys:1 - vieną kartą per dieną (ryte). 2 – du kartus per dieną (ryte ir prieš pietus) 3 – tris kartus per dieną (ryte, per pietus ir prieš vakarą). Būtina vaiko dienos miega parinkti pagal jo individualius biologinius ritmus. Atkreipkite dėmesį į tai kad kūdikį iki trijų mėnesių geriausiai migdyti dienos miegu jį tik pamaitinus, o vyresnius vaikus, priešingai, vėliau, nes jiems pavalgius atsiranda aktyvumas. Guldykite ji truputi vėliau. Kuo vaikas vyresnis tuo turi būti didesnis laiko tarpas tarp maitinimo ir dienos miego. Dienos miego negalima paversti bausme. Vaiką migdyti visada tuo pačiu metu įprastinėje miego vietoje. Patartina ir vyresnį vaiką įpratinti miegoti dieną. Kodėl? Būdravimo metu mažylis iš aplinkos gauna labai daug informacijos, triukšmo. Nors miegant smegenys „veikia“, tačiau papildomos informacijos nepriima, o esama įsisavinama. Tėvai kartais baiminasi, kad dieną pamiegojęs vaikas nemiegos naktį, tačiau vaiką pamigdyti patariama ne tik popiet, bet ir pavakare - informacija priblėsta ir vaikas nakčiai ne tik sėkmingai užmiega, bet ir miega ramiau. Vaiko biologinius ritmus trikdo ir kelionės, atostogos svečiose šalyse. Nustatyta, kad jei šalyje, į kurią vykstama, laikas skiriasi bent trimis valandomis, šis skirtumas gana smarkiai išderina vaiko organizmą (desinchronozė). Be to, grįžus namo, adaptacija paprastai trunka net kelias dienas ilgiau. Taigi, kol vaiko organizmas „nesureguliuos“ bioritmų sistemos (o tai gali užtrukti penkis metus), atostogos svečioje šalyje nebus naudingos, ypač, jei jos trunka vos kelias savaites. Reikia atkreipti dėmesį, kad vaikai yra gerokai jautresni ne tik mėnulio fazių pasikeitimams, bet ir elektromagnetinėms bangoms, kurios trikdo vaiko biologinius ritmus. Todėl vaiko kambaryje neturi būti jokių elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų, pavyzdžiui, televizoriaus. Labai svarbu kad vaiko miegojimo ir laisvalaikio leidimo zonos būtų teigiamo žemės spinduliavimo plotuose.Žemės elektromagnetinės spinduliuotės yra visose patalpose. Jei vaiko lovelė bus neigiamoje žemės elektromagnetinės spinduliuotės (patogeninėje) zonoje vaikas miegos blogai, naktimis šlapinsis, dažnai sirgs. Esant galimybei pasinaudokite profesionalaus radiostezisto paslaugomis kuris parinks geriausias vietas būste miegui, darbui, poilsiui (www.radiostezija.lt). Pastačius lovelę į gerą vietą visi minėti simptomai dings. Dažnai pastebima tai kad vaikas lovelėje normaliai nemiega o būna susirietęs kuriame jos kamputyje. Tai paaiškinama tuo kad vaikai jautriai reaguoja į neigiamas spinduliuotes ir pasirenka galimai geriausią vietą miegui. Todėl neprimeskit vaikučiui vietos kur jis nori praleisti laisvalaikį, žaisti .Jis geriau nei jūs pasirinks tinkamiausią vietą.

 

 

į viršų      visi straipsniai

 

TAIP PAT KVIEČIU APLANKYTI KITAS MANO SVETAINES:

RADIOSTEZIJA.LT - pagrindinė Jono Jukonio svetainė

BIOENERGETIKA.LT

BIOTRONIKA.LT

BIOLOKACIJA.LT

BIORITMIKA.LT

GEOTRONIKA.LT

RADIONIKA.LT

AJUVERDA.LT

   

© 2007 - 2017 Jonas Jukonis. Kopijuoti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Powered by: WebProBox